Šahsavanai

Šahsavanų nomadų kilmė yra mažai žinoma. Tačiau XIX a. istorikai vieningai sutinka, jog šie gentainiai į Persiją atkeliavo iš mažosios Azijos antroje XVI a. pusėje. Jie paprašė Safavidų dinastijos Persijos karaliaus Abbaso Didžiojo leidimo apsigyventi Persijoje. Karalius maloningai priėmė jų prašymą, suteikdamas jiems „Shahsavan“ vardą. Šis vardas iš persų kalbos verčiant reiškia „karaliaus ištikimieji“. Šahsavanų gentainiai – tuo metu viso 3300 palapinių – apsigyveno Ardebil provincijoje.

Šiandien Šahsavanų nomadų austi „gilim“ simbolizuoja geriausius pasaulyje šio meno įgūdžius. Šiuo metu ši gentis yra labai plačiai paplitusi po visą Irano teritoriją. Įdomu yra tai, kad Šahsavanų gentainiai išlaikė labai stiprias savo tautos etnografines kilimų rišimo tradicijas, simboliką, dažymo būdą, nors dėl savo populiacijos mažumo buvo itin įtakojami šalia gyvenančių kitų tautų, svetimos kalbos bei pastovaus klajojimo ir išsibarstymo po plačią geografinę teritoriją.